auginkime atsakingai

atsakingas augintinio savininkas

Neretas įsigydamas augintinį žmogus tikisi, kad jis bus gero charakterio, gražiai elgsis su vaikais, svečiais, kaimynais, bus draugiškas su kitais šunimis, vedamas pasivaikščioti klusniai eis šalia, kviečiamas sugrįš. Taip pat viliamės, kad paliktas namuose šuo jausis gerai ir nepridirbs eibių.

Pamilti gyvūną labai lengva, o dalytis savo namais su augintiniu gali būti vienas iš maloniausių dalykų gyvenime. Vis dėlto šis malonumas ateina kartu su pareigomis. Šunys ir katės reikalauja daug laiko, lėšų ir įsipareigoti kartais net penkiolikai metų ar ilgiau. Keletas paprastų patarimų padės jums suprasti, ką reiškia būti atsakingu šeimininku ir kaip galima tokiu tapti.

gyvūnų teisės

Vadovaujantis moksliniais įrodymais ir remiantis įstatymais gyvūnai yra pripažįstami jusliomis būtybėmis. Tai reiškia, kad jie geba patirti įvairius jausmus: malonumą, džiaugsmą, skausmą, nerimą, baimę. Todėl gyvūną laikantis asmuo privalo užtikrinti, kad jo augintinis būtų saugus ir gerai jaustųsi. Tai užtikrinti galima atsižvelgiant į visame pasaulyje pripažįstamas 5 gyvūnų teises.

1. teisė nepatirti alkio ir troškulio

Tai galimybė gauti priėjimą prie švaraus vandens, pašaro, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinę būklę. Tai teisė į pakankamą vandens ir maisto medžiagų kiekį, reikalingą gyvūno normaliai būklei ir sveikatingumu palaikyti.

2. TEISĖ NEPATIRTI NEPATOGUMO

Tai tinkamos laikymo aplinkos, įskaitant pastogę, patogią poilsio vietą, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų, užtikrinimas.

3. TEISĖ NEPATIRTI SKAUSMO, SUŽALOJIMŲ IR LIGŲ

Gyvūnams turėtų būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.

4. TEISĖ Į NORMALŲ ELGESĮ

Atsižvelgiant į gyvūno rūšį, galimybė natūraliai elgtis, turėti pakankamai erdvės judėti, galimybė turėti socialinius ryšius su kitais gyvūnais.

5. TEISĖ NEPATIRTI BAIMĖS IR STRESO

Gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų be reikalingo streso.

gyvūnų laikymas

Gyvūnų laikytojai privalo ne tik rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, tačiau ir užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Taip pat gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jūsų gyvenamojoje vietoje galioja savivaldybės patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės, kurias galite rasti savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt arba parsisiųsti ČIA.

SUSIPAŽINKITE IR LAIKYKITĖS TAISYKLIŲ – TAIP IŠVENGSITE DAUGYBĖS PROBLEMŲ

  1. Leidžiamų name ar bute laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nustatytą taisyklėse.
  2. Šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės. Gyvūno savininkas privalo turėti veterinarijos gydytojo išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės.
  3. Būtina užtikrinti, kad viešosiose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami vieni. Negalima šuns paleisti laiptinėje, daugiabučio namo kieme, vaikų žaidimų aikštelėse, draudžiama šunį išleisti pasibėgioti vienam, be savininko priežiūros.
  4. Šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio. Šunys gali būti ir su antsnukiu ar be jo, savininkui atsakingai įvertinus savo augintinio elgseną. Vedant šunį turi būti užtikrinta, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Nepamirškite – šuo viešojoje vietoje gali išsigąsti nepažįstamų garsų, judesių ir pabėgti, išgąsdinti žmones. Laikykite šunį prisegtą prie pavadėlio tol, kol bus saugu jį paleisti.
  5. Vedžiojantys šunis asmenys turi surinkti jų šunų ekskrementus.
  6. Parduodamą ar kitaip kitam asmeniui perduodamą gyvūną (šunį, katę, šešką) būtina paženklinti mikroschema ir užregistruoti valstybiniame gyvūnų augintinių registre.
  7. Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti teritorinei VMVT ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.

atsakomybė už taisyklių pažeidimus

Už netinkamą augintinio priežiūrą, žiaurų elgesį su gyvūnais ar kitų pareigų nevykdymą teisės aktų nustatyta tvarka gali kilti administracinė, civilinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimo kreiptis į:

Kauno miesto savivaldybės administracijos

Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrį, tel. (8 37) 20 87 43, Gedimino g. 13, 201 kabinetas

Kauno miesto savivaldybės administracijos

Aplinkos apsaugos skyrių, tel. (8 37) 42 27 22, Laisvės al. 96, 408 kabinetas

  • Administracinės atsakomybės atveju gyvūno savininkui gresia įspėjimas arba bauda iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
  • Baudžiamosios atsakomybės atveju gyvūno savininkui gresia viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.
  • Civilinės atsakomybės atveju gyvūno savininkas privalo atlyginti atsiradusią žalą. Gali būti priteisiama tiek turtinė, tiek neturtinė žala.
  • Atsižvelgus į padarytus pažeidimus ar nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, gali būti konfiskuotas gyvūnas.

priežiūra

Kiekvienam gyvūnui būtinos šios reguliariai atliekamos veterinarinės procedūros: skiepai, nagų karpymas, ausų ir dantų patikra, profilaktinės priemonės ar gydymas nuo kirminų, blusų, erkių. Nepamirškite periodiškai tikrinti savo gyvūno sveikatos būklės pas veterinarijos gydytoją net ir tuo atveju, jei gyvūnas jums atrodo visiškai sveikas. Taip ne tik užkirsite kelią augintinio ligoms, tačiau ir sutaupysite lėšų įsisenėjusiems negalavimams gydyti.

1. VAKCINACIJA (SKIEPIJIMAS)

Vakcinacija būtina šuns sveikatai! Per visą gyvenimą šuo rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kurios gali rimtai pakenkti jo sveikatai arba sukelti mirtį. Vakcinacija yra veiksmingiausia priemonė nuo daugumos sunkių infekcinių ligų. Vakcinacija padeda apsaugoti augintinį nuo užkrečiamųjų ir kartais mirtinų ligų. Kai kurie skiepai yra privalomi, kai kurie – rekomenduojami.

Skiepas nuo pasiutligės yra privalomas. Juo kasmet privaloma skiepyti šunis, kates ir šeškus, t. y. tas augintinių rūšis, kurios gali užsikrėsti ir užkrėsti žmogų pasiutlige. Kiekvienas šuns, katės, šeško savininkas teisės aktų nustatyta tvarka privalo turėti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės.

Dėl rekomenduojamų skiepų pasitarkite su veterinarijos gydytoju, kuris padės parinkti jūsų augintiniui tinkamiausią skiepijimo programą.

2. PARAZITŲ PROFILAKTIKA

Siekiant apsaugoti savo augintinį, save ir savo šeimos narius nuo užkrečiamųjų ligų, būtina naudoti gyvūnui skirtas profilaktines priemones nuo parazitų. Yra daug įvairių parazitų, kuriais užsikrečia mūsų mylimi augintiniai. Nors dauguma parazitų nėra pavojingi žmonėms, tačiau jie labai apsunkina keturkojų gyvenimą. Šuo ir katė gali turėti kirmėlių, blusų, erkių, todėl yra būtina naudoti preparatus, kurie profilaktiškai apsaugos jūsų augintinį nuo nepageidaujamų parazitų. Veterinarijos gydytojas Jums patars, kokius preparatus pasirinkti, ir papasakos apie jų tolimesnį naudojimą.

3. KASTRACIJA

Kastruokite ar sterilizuokite augintinį iš karto, kai jis sulauks tam tinkamo amžiaus (kačiukai gali būti kastruojami ar sterilizuojami jau nuo 3 – 4 mėn. amžiaus, šuniukai – nuo 5 mėn. amžiaus). Gyvūno kastracija ar sterilizacija yra patikimas, humaniškas ir visiškai saugus būdas, padedantis išvengti nepageidaujamų palikuonių. Nesudėtinga operacija taip pat sumažina tikimybę, kad gyvūnas turės sveikatos problemų, tokių kaip tam tikri onkologiniai susirgimai. Be to, gyvūno ir jo savininko nebevargins rujos sukeliamos problemos, sumažės ir augintinio šlapimo kvapas. Dėl kastracijos ir sterilizacijos gyvūnai tampa ramesni ir lengviau kontroliuojami. Kasmet Lietuvoje į gyvūnų prieglaudas ir gyvūnų karantinavimo tarnybas patenka tūkstančiai be namų likusių šunų ir kačių. Viena iš pagrindinių priežasčių – šunų ir kačių savininkai nekontroliuoja savo augintinių dauginimosi. Dėl to šunų ir kačių populiacija yra gerokai didesnė nei kiekis žmonių, norinčių ir galinčių atsakingai laikyti gyvūnus. Kastruodami ar sterilizuodami savo augintinį jūs prisidėsite prie gyvūnų globos organizacijų veiklos ir mažinsite benamių gyvūnų problemą.

4. KAILIO PRIEŽIŪRA

Gyvūnų kailis būna skirtingo tankumo ir ilgio. Kailis šuniui padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą. Tiek ilgaplaukį, tiek trumpaplaukį šunį reikia reguliariai šukuoti, maudyti. Šukuojant išvalomi kailio nešvarumai, pleiskanos, iškritę plaukai ir pūkai. Dažna kailio priežiūra užtikrina sveiką odą, mažina bet kokius pažeidimus, išbėrimus, nes leidžia juos pastebėti laiku, kol ligos nėra įsisenėjusios. Maudymuisi skirti augintinių šampūnai yra parenkami pagal odos ar kailio tipą. Neprižiūrimas ilgo plauko kailis susivelia ir jį tenka karpyti. Nepamirškite, kad šukuojant ne tik išvalomas kailis, bet ir stiprinamas ryšys tarp savininko ir šuns. Be to, kasdienis šukavimas sumažina šuns plaukų kiekį kambariuose. Lauke laikomus šunis maudyti galima tik šiltu oru, kai vandens temperatūra pasiekia mažiausiai 13 laipsnių.

5. TINKAMA MITYBA

Kiekvienas gyvūnas turi būti reguliariai šeriamas ėdalu, parinktu atsižvelgus į augintinio amžių, aktyvumą ir fizines savybes. Užtikrinkite, kad šviežias ir švarus vanduo visuomet būtų pasiekiamas jūsų augintiniui.

Šunų bei kačių organizmai labai skiriasi nuo žmogaus, tad tai, kas tinka ir yra skanu jums, gali visiškai netikti ir net pakenkti jūsų augintiniui. Šunys bei katės turi daug mažiau skonio bei kvapo receptorių nei žmonės, tad nuomonė, jog gyvūnui reikia įvairaus maisto dėl to, kad jis nori ko nors skanaus, yra neteisinga.

Subalansuotame maiste turėtų būti iki 50 įvairių maistinių medžiagų tam, kad būtų patenkinti jūsų augintinio specifiniai mitybos poreikiai. Nuo stalo duodamas maistas nėra subalansuotas ir nepatenkina nei šunų, nei kačių mitybos poreikių. Tad, jei norite, kad augintinio kailiukas spindėtų, dantys būtų tvirti, o sveikata – gera, puiki alternatyva yra sausas arba konservuotas ėdalas. Aukštesnės kokybės ėdalas būna daug maistingesnis ir kaloringesnis už žemesnės klasės produktus, tad tokio ėdalo gyvūnas suvalgys daug mažiau. Paprastai gamintojai rekomenduojamas šėrimo normas nurodo ant pakuotės. Nedvejokite – daugeliu atveju augintinio maitinimo kaina kokybišku maistu yra beveik tokia pati kaip ir maitinant prastesniu. O nauda jūsų gyvūnui bus akivaizdi.

ženklinimas

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas įpareigoja savininką paženklinti mikroschema visus parduodamus ar kitaip kitam asmeniui perduodamus šunis, kates ir šeškus. Todėl jei augintinį įsigijote po šios datos, jis jau turėjo būti paženklintas mikroschema ir užregistruotas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Augintinio ženklinimas mikroschema ir užregistravimas jūsų vardu – vienintelė ir efektyvi priemonė siekiant užtikrinti, kad jūsų dingęs ar neteisėtai kito asmens pasisavintas gyvūnas bus grąžintas jums. Jei nutiko taip, kad įsigijote neženklintą augintinį – paženklinkite jį.

KODĖL REIKIA ŽENKLINTI AUGINTINĮ?

Leidžia nustatyti, kad tai jūsų augintinis, kai jis netikėtai pasiklysta ar pabėga. Augintinio ženklinimas leidžia nedelsiant su Jumis susisiekti ir užtikrinti, kad gyvūnas bus greitai grąžintas namo.

Leidžia gyvūnų globos organizacijoms ir veterinarijos gydytojams nedelsiant susisiekti su Jumis dėl skubių veterinarinių procedūrų, jei jūsų pasiklydęs augintinis buvo sužalotas ir jam reikia skubios veterinarinės pagalbos.

Leidžia apsisaugoti nuo augintinio vagystės ir pasisavinimo. Tik paženklinę ir užregistravę augintinį, jo dingimo ar vagystės atveju, galėsite įrodyti, kad tai yra jūsų augintinis.

KAS NUTINKA NEŽENKLINTIEMS GYVŪNAMS?

Gyvūnų prieglaudų patirtis rodo, kad net ir pačiam atsakingiausiam savininkui nutinka taip, kad jo augintinis netikėtai pabėga ir pasiklysta. Pasiklydęs augintinis gali pakliūti į gyvūnų globos organizaciją, gyvūnų karantinavimo tarnybą arba savo namuose jį gali priglausti žmogus, radęs jūsų augintinį. Pakliuvęs į prieglaudą augintinis patiria didelį stresą, gali užsikrėsti įvairiomis ligomis, susirgti ir net nugaišti. Neženklintam gyvūnui patekus į prieglaudą, nėra galimybės sužinoti, ar gyvūnas buvo skiepytas nuo užkrečiamųjų ligų, pasiutligės, kaip gyvūnas buvo šeriamas, ar neturi ūmių, lėtinių, nepagydomų susirgimų, alergijos, ar jam turėtų būti taikomas specialus veterinarinis gydymas, kas jo šeimininkas. Suėjus 14 dienų terminui ir tą laiką neradus gyvūno savininko, augintinis teisėtai gali būti perduotas kitam savininkui arba nugaišinamas, nes į jo vietą reikės priimti kitą benamį gyvūną.

KAS YRA MIKROSCHEMA?

Šunys, katės ir šeškai yra ženklinami mikroschema, kuri nėra kenksminga augintiniui. Mikroschema yra mažas ryžio grūdo dydžio elementas, kuriame užkoduotas unikalus numeris, nuskaitomas elektroniniu skaitytuvu. Pridėjus skaitytuvą prie gyvūno, jis į mikroschemą siunčia žemo dažnio bangas, leidžiančias perskaityti unikalų mikroschemos numerį. Tokius skaitytuvus turi daugelis veterinarijos gydyklų ir gyvūnų prieglaudų. Prieglaudose skaitytuvai naudojami tikrinant, ar gatvėje rasti gyvūnai yra ženklinti.

KUR GALIMA PAŽENKLINTI IR UŽREGISTRUOTI AUGINTINĮ?

Paženklinti augintinį mikroschema galima veterinarijos klinikose. Kadangi mikroschema yra labai maža, po gyvūno oda ji įleidžiama specialia injekcine adata ir įtvirtinama. Įterpus mikroschemą, gyvūnas jos visiškai nejaučia. Viską atlieka veterinarijos gydytojas, pati procedūra nė kiek neskausmingesnė už paprastą vakcinaciją ir užtrunka tik kelias minutes.

Registravimas – tai administracinė procedūra, kurios metu gyvūno mikroschemos unikalus numeris kartu su savininko kontaktine informacija yra įrašomas į valstybinį Gyvūnų augintinių registrą. Registro priežiūrą vykdo valstybinė įstaiga „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ www.vic.lt. Yra dvi galimybės paženklintą augintinį užregistruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre:

  • Tai gali atlikti teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius (nemokamai).
  • Tai gali atlikti veterinarijos gydytojas (už jo paties nustatytą šios paslaugos kainą arba nemokamai paties gydytojo sprendimu).

PSICHINĖ GYVŪNO SVEIKATA

Tinkamai socializuotas ir išauklėtas augintinis tampa puikiu šeimos nariu, geru kompanionu laisvalaikiui leisti ir saugiu gyvūnu visuomenei. Jis nėra nei bailus, nei agresyvus, ir lengvai pritampa žmonių gyvenime.

1. AUGINTINIUI SKIRIAMAS LAIKAS

Daug gyvūnų atsiduria globos namuose tik todėl, kad jų savininkai nė neįsivaizdavo, kiek jiems reikės skirti laiko. Vienatvė gali paskatinti gyvūną elgtis destruktyviai ir neprognozuojamai. Nepalikite nuolat savo augintinio vieno namuose. Kasdien skirkite pakankamai laiko ir dėmesio bendrauti su gyvūnu – jį vedžioti, dresuoti, auklėti ir žaisti su juo.

Gyvūnai negali būti ignoruojami tik todėl, kad esate užimtas ar pavargęs. Šuniui nesvarbu, jog šiandien savaitgalis, atostogos, lauke blogas oras, o jūs turite temperatūros – vedžioti ir bendrauti su juo reikės taip pat kaip ir kiekvieną dieną.

2. SOCIALIZACIJA

Atsakomybė už reikiamu metu socializacijos nepatyrusį ir vėliau mažai bendravusį gyvūną yra savininkui sunki ir nepageidaujama. Įvairiose gyvenimiškose situacijose tokie gyvūnai dažnai elgiasi agresyviai dėl patiriamų baimių, nesaugumo jausmo, nesutaria su kitais šunimis, juos yra sunku dresuoti.

Jei nenorite leisti, kad tai atsitiktų jums ir jūsų augintiniui, pradėkite bendrauti su savo naujuoju augintiniu, mokykitės jį auklėti ir dresuoti jau dabar!

3. POZITYVI DRESŪRA

Šunys negimsta dresuoti ir neturi įgimtų gebėjimų atnešti jums kamuoliuką, atlikti gamtinius reikalus lauke ar ateiti, kai jūs kviečiate. To išmokyti turėsite jūs. Jums patiems taip pat reikės laiko, kad išmoktumėte perskaityti šuns kūno kalbą ir galėtumėte tinkamai paaiškinti savo augintiniui, ko iš jo norite. Tačiau dėl to verta pasistengti. Žmonės, gyvenantys su šunimis, yra laimingesni ir sveikesni.

Pozityvi dresūra apima daug įvairių metodų, tačiau jie visi paremti tuo, kad šuo apdovanojamas jam vertingais dalykais – maistu, skanėstais, žaidimu, pagyrimu, žaislu – tada, kai jis elgiasi tinkamai. Šios dresūros populiarumo paslaptis paprasta – šuns skatinimas už gerą elgesį padidina tikimybę, kad tas elgesys bus pakartotas.

Pozityvi dresūra skatina patį gyvūną daugiau galvoti. Čia nenaudojama fizinė jėga (todėl šis mokymo būdas tinkamas net patiems jauniausiems šuniukams), tačiau šuo viliojamas pasitelkiant jam vertingu dalyku. Šuniui sprendžiant uždavinį, kaip gauti trokštamą skanėstą, nebelieka laiko galvoti apie paukščių vaikymąsi ir kitas „niekšybes”.

Naudojant pozityvią dresūrą šuo jaučia, kad visada turi pasirinkimą ir kontroliuoja situaciją. Jis pasitiki savimi ir dresuotoju, nes žino, kad nebus verčiamas atlikti to, ko bijo ar nesupranta. Toks abipusis pasitikėjimas – raktas į tvirtą žmogaus ir šuns tarpusavio ryšį.

VEISIMAS  & PREKYBA

VEISIMAS

Visai nesvarbu, ar jūs esate profesionalus veisėjas, ar tiesiog svarstote apie galimybę turėti savo augintinės vadą ir parduoti ar atiduoti šuniukus – pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus jūsų pareiga yra užtikrinti, kad gimę šuniukai būtų fiziškai ir psichiškai sveiki. Jūsų pareiga taip pat yra ir garantuoti visiems būsimiems šuniukų savininkams, kad už sumokėtus jums pinigus jie įsigys visapusiškai sveiką augintinį.

JEI PLANUOJATE UŽSIIMTI PROFESIONALIU AR VIENOS VADOS VEISIMU, PIRMIAUSIA TURĖTUMĖTE ATSAKYTI SAU Į ŠIUOS KLAUSIMUS:

  1. Ar turite pakankamai specialių žinių užsiimti tokia veikla?
  2. Ar turite pakankamai lėšų lankytis pas veterinarijos gydytoją?
  3. Ar esate pasiruošęs prisiimti atsakomybę, jei jūsų veisti ir į naujus namus iškeliavę šuniukai netrukus susirgs ar jiems paaugus pasireikš paveldimos genetinės ligos?
  4. Kaip elgsitės, kai įsigiję jūsų išveistus šuniukus žmonės bus priversti spręsti problemas, atsiradusias, dėl jūsų kaltės? Ar būsite pasiruošę grąžinti pinigus? Ar apmokėsite jų veterinarines sąskaitas? Ar būsite pasiruošę priimti šuniukus atgal?
  5. Ar esate pasiruošęs ženklinti visus atvestus jauniklius mikroschema ir registruoti juos savo vardu, prieš juos parduodant?

Jei vis tik nusprendėte užsiimti veisimu, prieš tai rekomenduojame nuvežti apžiūrėti gyvūną pas veterinarijos gydytą apžiūrai, ištirti kraują dėl galimų užkrečiamųjų, genetinių bei kitų ligų. Nepamirškite, kad šuo ar katė turi būti vakcinuoti, reguliariai duodami vaistai nuo kirminų. Jei veterinarijos gydytojas pastebės kokių nors problemų, kurios gali turėti neigiamą įtaką gyvūnui ar jo palikuoniams, veisti nepradėkite. Nepamirškite, kad veterinarijos gydytojas apžiūrėti ir ištirti turi abu būsimus jauniklių tėvus.

Atminkite – nepaisant to, kad jūsų gyvūnas jau keletą kartų turėjo sveikus jauniklius, jis gali turėti problemų, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių dar nepasireiškė. Todėl gyvūno veterinarinį patikrinimą ir tyrimus būtina atlikti prieš kiekvieną veisimą.

Jei planuojate ar jau užsiimate gyvūnų veisimu, nepamirškite susipažinti su gyvūnų augintinių veisimą reglamentuojančiais teisės aktais. Juos galite rasti ČIA.

Norėdami vykdyti tokią veiklą jūs privalote gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) leidimą. Norėdami gauti veisimo veiklai skirtą liudijimą, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos teritorinį VMVT padalinį.

Taip pat norėdami vykdyti tokią veiklą, jūs turite kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją išsiimant individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą.

Atkreipiame dėmesį, kad patinų naudojimas kergimui teisės aktų nustatyta tvarka taip pat priskiriamas veisimo veiklai. Todėl asmenims, kurie skelbia ir (ar) naudoja patinus kergimui taikomi visi jau nurodyti reikalavimai dėl gyvūnų veisimo (reikalingas VMVT veiklos leidimas ir VMI registruota veikla).

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei, laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Taip pat įstatymas nurodo, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Gyvūnų augintinių savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuojami.

Už vertimąsi komercine, ūkine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, skiriamas išveistų jauniklių, veisimui naudojamų gyvūnų ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas.

PARDAVIMAS AR PERDAVIMAS KITIEMS ASMENIMS

Prekyba gyvūnais augintiniais turgavietėse, siūlymas parduoti išveistus gyvūnus augintinius internete, per skelbimus dienraščiuose ir kt. turėtų būti suprantama kaip tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis veisimas, t. y. verslinis veisimas. Ši veikla turi būti vykdoma pagal pateiktą informaciją ir tvarką.

Pagal teisės aktų reikalavimus visus parduodamus ar kitaip perduodamus šunis, kates ir šeškus privaloma ženklinti ir registruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre, nes būtent šios rūšys yra imlios pasiutligei ir šios rūšies augintinius privaloma skiepyti nuo pasiutligės.

Pardavimas ar kitokios formos gyvūno perdavimas apima tiek gyvūnų veisėjus, pardavėjus, kurie nuolatos verčiasi tokia veikla, tiek gyvūnų savininkus, kurie parduoda ar nemokamai atiduoda savo suaugusius augintinius ar jų vadas kitiems asmenims. Gyvūnai iš prieglaudų naujiems savininkams taip pat privalo būti perduoti tik prieš tai paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.

Draudžiama parduoti ar kitaip perduoti neženklintą ir neregistruotą gyvūną augintinį.

Už neženklintų gyvūnų pardavimą ar kitokį perdavimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

YRA DVI GALIMYBĖS PAŽENKLINTĄ AUGINTINĮ UŽREGISTRUOTI VALSTYBINIAME GYVŪNŲ AUGINTINIŲ REGISTRE.

  1. Tai gali atlikti teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius (nemokamai).
  2. Tai gali atlikti veterinarijos gydytojas (už jo paties nustatytą šios paslaugos kainą arba nemokamai paties gydytojo sprendimu).

Jei augintinį paženklino veterinarijos gydytojas, o jūs nenorite papildomai mokėti už augintinio registraciją Gyvūnų augintinių registre, galite pagal savo gyvenamąją vietą kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, kur, pateikus reikiamus dokumentus, jūsų augintinį užregistruos nemokamai. Tokiu atveju jums reikės pateikti prašymo dėl augintinio ženklinimo kopiją, kurią jums išduos augintinį paženklinęs veterinarijos gydytojas, bei savo asmens dokumentą.

Teisės aktų nustatyta tvarka parduodami ar kitaip perduodami gyvūnai turi būti paženklinami per 4 mėn. nuo jų gimimo, bet ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų paženklinimo mikroschema.

Informacija žmonėms, planuojantiems įsigyti šunį, bei šuniuko auginimo patarimai veisėjams ir naujiems šuns šeimininkams www.noriusuns.lt

Prekyba gyvūnais augintiniais

http://vmvt.lt/node/2491

BENAMIAI GYVŪNAI

Jei radote gyvūną, kurio nei šeimininkas, nei jo namų adresas nežinomas, apie tai, kad radote ir paėmėte gyvūną per tris dienas praneškite Kauno savivaldybės teritorijoje teikiančias paslaugas įstaigai „Nuaras”:

Šv. Gertrūdos g. 46, Kaunas

Tel. (8 37) 32 23 33, 8 655 70 058

El. paštas info@nuaras.lt

www.nuaras.lt

Taip pat galite nuvykti į artimiausią veterinarijos kliniką, kur bus patikrinta, ar gyvūnas nėra ženklintas mikroschema ir registruotas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Tam kad savininkas gyvūną surastų kuo greičiau, rekomenduojame apie rastą gyvūną pranešti ir kitoms Kauno mieste ar rajone veikiančioms gyvūnų globos organizacijoms.

Daugiau informacijos apie benamius gyvūnus rasite ČIA.

PAGAUK-STERILIZUOK-PALEISK

Kaune yra įgyvendinama bešeimininkių kačių kastravimo programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“. Ši programa skirta efektyviai, humaniškai kontroliuoti ir palaipsniui mažinti sulaukėjusių benamių kačių populiaciją. Ši programa yra įgyvendinama keliais etapais: yra nustatomos bešeimininkių kačių šėrimo vietos, katės yra gaudomos, atliekama jų veterinarinė apžiūra, kastracija, jos skiepijimo nuo pasiutligės, pažymimos išoriniu žymeniu ir paleidžiamos į tą pačią vietą, kur buvo sugautos. Esant būtinumui, veterinarijos gydytojui nusprendus, gali būti vykdoma eutanazija. Už bešeimininkių kačių kastravimą įgyvendinant programą Kaune yra atsakinga viešoji įstaiga „Penkta koja“. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ar kiti asmenys negali gaudyti pažymėtų bešeimininkių kačių. Nustačius šėrimo vietą, bešeimininkes kates prižiūrintys asmenys yra atsakingi už šėrimo vietos priežiūrą.

Gyventojai, šeriantys ir prižiūrintys bešeimininkes kates, dėl programos įgyvendinimo gali kreiptis į už bešeimininkių kačių kastravimą ir visą programos įgyvendinimą Kaune atsakingą organizaciją Všį „Penkta koja“ tel. 8 652 48 322, www.penktakoja.lt

KAIP ATPAŽINTI JAU STERILIZUOTĄ KATĘ?

Tokios katės yra ženklinamos tarptautiniu mastu pripažintu ženklu – lygiu pjūviu pašalinant 1 cm kairės ausies galiuko.

Daugiau informacijos apie PSP programą ir jos įgyvendinimą rasite ČIA.

DRAUGIŠKOS ZONOS

KAVINĖS

VIEŠBUČIAI

PRIEGLAUDOS

KLINIKOS IR VAISTINĖS

PARKAS

KULTŪRA

KITA

KUR KREIPTIS (?)

Gyvūnų laikytojai privalo ne tik rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, tačiau ir užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Taip pat gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jūsų gyvenamojoje vietoje galioja savivaldybės patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės, kurias galite rasti savivaldybės internetinėje svetainėje. Kaune galiojančios Gyvūnų laikymo taisyklės ČIA.

Susipažinkite ir laikykitės jų – taip išvengsite daugybės problemų.

Dėl Gyvūnų laikymo Kaune taisyklių pažeidimo, bešeimininkių ir neprižiūrimų gyvūnų, bendrųjų ir specialiųjų gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimų nesilaikymo gyventojai gali kreiptis į

Kauno miesto savivaldybės administracijos

Viešosios tvarkos skyriaus

Prevencijos poskyrį, tel. (8 37) 20 87 43,

Gedimino g. 13, 201 kabinetas

Kauno miesto savivaldybės administracijos

Aplinkos apsaugos skyrių, tel. (8 37) 42 27 22,

Laisvės al. 96, 408 kabinetas

Pranešimus apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus priima ir konsultacijas apie gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus teikia Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kauniečiai, norintys pranešti apie netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais, gali kreiptis į

Kauno valstybinę maisto ir  veterinarijos tarnybą

Veterinarų g. 14, Biruliškių k., Karmėlavos sen., LT-54469 Kauno r., tel. (8 37) 31 43 60

Visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403

Pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais priima:

Bendrasis pagalbos centras (BPC), tel. 112,

Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK),

tel. (8 37) 30 34 50 arba www.epolicija.lt

Konsultacijas, jeigu apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus nevakcinuotas gyvūnas, teikia:

Bendrasis pagalbos centras (BPC), tel. 112,

Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK),

tel. (8 37) 30 34 50 arba www.epolicija.lt

Jei radote ir priglaudėte benamį gyvūną, per tris dienas praneškite įstaigai „Nuaras“

Šv. Gertrūdos g. 46, Kaunas

Tel. (8 37) 32 23 33, 8 655 70 058

El. paštas info@nuaras.lt,

www.nuaras.lt

Jeigu turite pastebėjimų bei pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas Kaune, prašau susisiekite su Kauno savivaldybės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininku Domu Sirgedu

el. paštu domas.sirgedas@kaunas.lt

 

KITA

Informacija ruošiama